Filmuota medžiaga apie Sudeikius

Kauno TV filmuota medžiaga apie Sudeikius (2012 m.)

 

Virtualus Sudeikių turas

{youtube}qZvwOsdZUlo{/youtube}

 

 

Lankytinos vietos Sudeikių apylinkėse

Alaušo ežeras

Alaušo ežeras (plotas 1054 ha) - vienas didžiausių vandens telkinių Lietuvoje. Alaušo ežeras lėmė ne tik Sudeikių atsiradimą, bet ir vietovardžio sudarymą. Juk kadaise šiai vietovei išgyventi padėjo ežeras, tuomet turtingas gėlų vandenų žuvimi - seliava. Ištraukta tinklais, tada ji buvo sūdyta čia pat ant kranto. Manoma, kad nuo sūdytos žuvies ir Sudeikių pavadinimas užgimė. Alaušo gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis - 5 km, vidutinis plotis - 2,2 km, kranto linijos ilgis - 22 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Dugnas duobėtas, atabrade ir seklumose smėlėtas. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todėl vandens lygis svyruoja neženkliai - apie 30-40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4-6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8°C.
Šiaurėje iš Alksno ežero įteka Alksna, pietvakariuose - Šiekštelė iš Šiekščio ežero, pietuose Giedrė iš Giedrio ežero, bei dar 2 bevardžiai upeliai (iš Varnakėlių ir Bagdoniškio ežerų). Iš šiaurinės dalies išteka Alauša Šventosios intakas).
Ežere sugaunama 11 žuvų rūšių: verslinės - seliavos, lydekos; kitos - karšiai, kuojos, lynai, karosai, aukšlės, raudės, ešeriai, pūgžliai, kirtikliai.

Sudeikių Šv. Mergelės Marijos bažnyčiaKlasicistinė, su barokišku frontonu Sudeikių Šv. Mergelės Marijos bažnyčia. Pastatyta po to, kai žaibas trenkė į Bikuškio dvare buvusią Strazdovskių koplyčią ir ją sudegino. Pasak pasakojimų, bažnyčios statybai reikėjo labai daug akmenų, kuriuos vežė iš visų aplinkinių kaimų, net aukuro akmenis nuo Alkų kalno - juos galima pamatyti šventoriaus tvoroje. Bažnyčia pastatyta 1825 m. Tuomet buvo uždengta šiaudiniu stogu, prie jos baudžiauninkų lėšomis ir pastangomis buvo pastatyta klėtelė ir varpinė bei keli maži bokšteliai. Dabar bažnyčia pasitinka šiek tiek pakitusi, bet nepraradusi pirmapradžio grožio ir autentikos. Šv. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje galima aplankyti 1920-1921 m. Sudeikiuose klebonavusio ir mirusio kunigo-poeto Juozo Šnapščio-Margalio kapą .

 Bikuškio dvaras (www.dvarai.lt)Bikuškio dvaras - architektūrinis XVIII a. paminklas, esantis Utenos rajone prie Alaušo ežero. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Istorijos raidoje dvaras priklausė Radviloms, Oginskiams, Prošinskiams, Drozdovskiams. Dabartiniai dvaro šeimininkai - verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai dvarą valdo nuo 1996 m. Anksčiau klestėjusi dvaro sodyba (dvarui priklausė septyni aplinkiniai kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė, dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės) karo metu buvo suniokota. Po karo, kaip ir daugelyje Lietuvos dvarų, Bikuškyje įsikūrė kolūkio kontora, atsikraustė nauji gyventojai, dvaro žemės buvo užstatytos gyvenamaisiais namais. Šiuo metu išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, kalvės griuvėsiai, buvusios spirito gamyklos griuvėsiai. Dabartiniai dvaro savininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai savo lėšomis suremontavo dvarą ir prikėlė jį gyvenimui. Dvare vyksta tapytojų plenerai , profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Dvare veikia meno galerija, taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas.

Sirutėnų kaime skluptoriai Jonas ir Valentinas Šimonėliai savo sodyboje įkūrė akmens skulptūrų ekspoziciją po atviru dangumi.J.Šimonėlio skulptūros

 Archeologijos paminklai:

Armališkių piliakalnis,
Bikūnų piliakalnis,
Kirklių akmuo su iškalta pasaga,
Nolėnų akmuo, vadinamas Laumių stalu,
Skaistašilio pilkapiai I, vadinami Švedkapiais,
Skaistašilio pilkapiai II,
Nolėnų piliakalnis,
Baltakarčių piliakalnis,
Bikūnų piliakalnis ir senkapis,
Alkų kaime - Alkakalnis,
Daugilių gynybiniai įtvirtinimai, vadinami Pylimu,
Kirklių senkapiai,
Petroniškio senkapiai,
Luknių senkapiai.
Apie sunkius ir permainingus Sudeikių krašto laikus, apie žymius sudeikiečius, garsinusius ir garsinančius mūsų kraštą, pasakoja Sudeikių pagrindinėje mokykloje įrengti istorinis - etnografinis ir memorialinis žymių kraštiečių muziejai.

Apie Sudeikius

SUdeikių herbasSudeikiai - Utenos rajono miestelis (~450 gyventojų), įsikūręs pietiniame Alaušo ežero (1060 ha) krante 12 km į šiaurės rytus nuo Utenos. Tai to paties pavadinimo seniūnijos centras ir didžiausia gyvenvietė. Kurortinis miestelis. Poilsiautojus vilioja nuostabi gamta ir gražuolis Alaušo ežeras. Iš viso seniūnijoje yra 22 ežerai. 
   Pradžią Sudeikiams davusi Deksnio dvaro pono Kazioll - Paklevskio prie Alaušo, netoli kapinių, XVIII a. pastatyta karčiama. Tai buvo viena iš gausybės karčiamų, pastatytų šalia pagrindinio kelio į Uteną, jungusio Rašės, Sirutėnų, Bikuškio ir Deksnio dvarus su tuo metu buvusiu valsčiaus centru.
   Bažnyčia Sudeikiuose pradėta statyti 1791 m., baigta 1835 m.
   Kadangi žemės apie Sudeikius buvo prastos, valstiečiai vertėsi sunkiai - dėl to „maslionkiniais" vadinti. Daugelį nuo bado gelbėjo ežere pagaunama žuvis. Alaušo ežere buvo gausu seliavų, kurias žmonės gaudė ir čia pat sūdė. Manoma, kad nuo sūdomos seliavos miestelis ir buvo pavadintas Sudeikiais.
   Ilgame, siaurame pusiasalyje, įsiterpusiame į ežerą iš vakarų pusės, jau nuo XVII a. švytėjo Bikuškio dvaro pastatai. Restauruoti dvaro pastatai šiandien mena dar Radvilų, Oginskių valdymo metus.
 
Nuo 1864 m. Sudeikiuose minima mokykla. Dabartinis mokyklos pastatas atidarytas 1965 m. Nuo 1998-ųjų keletą metų čia veikė Utenos dailės mokyklos filialas.
   Legendos ir padavimai pasakoja apie gausybę Sudeikiuose supančių piliakalnių bei kitų archeologinių paminklų. Visi šie pasakojimai surinkti ir išleisti Utenos rajono mokytojos L. Buičenkienės 1996 m. pasirodžiusioje knygoje „Utenos krašto padavimai ir legendos".
   Apie sunkius bei permainingus Sudeikių krašto laikus, apie žymius sudeikiečius, garsinusius ir garsinančius ne tik Sudeikius, bet ir Lietuvą, pasakoja Sudeikių mokykloje įrengti istorinis - etnografinis ir memorialinis žymių kraštiečių muziejai bei ten kaupiama medžiaga.
Patogi geografinė padėtis, graži gamta bei poilsiautojų pamėgtas Alaušo ežeras - sąlygos, lėmusios kaimo turizmo verslo vystymąsi Sudeikiuose. 
   Kiekvieną liepos mėnesį visus sudeikiečius, išsibarsčiusius po Lietuvą, sukviečia Šv. Elžbietos atlaidai. Ir sugaudžia tada kraštiečių bei pačių sudeikiečių dėka atgimę bažnyčios vargonai, ir nuvilnija giesmininkų balsai.

Sudeikių miestelio istorija portale "Graži tu mano..."

Joomla templates by a4joomla